Apie mus | Naujienos | Projektai | Partneriai | Kontaktai

Kaip sumažinti nekilnojamo turto naudojimo išlaidas

            Lietuvos ir užsienio ekonomikos ekspertai prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas 2009 m. turėtų sumažėti 5-6 proc., metinė infliacija turėtų siekti 4-7%, o nedarbo lygis gali padidėti iki 11 proc.  2010 m. uždarius Ignalinos atominę elektrinę, elektra gali pabrangti 50-100% ir taip dar labiau pabloginti šalies ekonominę situaciją. Tokios, toli gražu nedžiuginančios, ekonomikos perspektyvos verslininkus skatina dar labiau mažinti įmonės veiklos sąnaudas, ieškoti dar nepanaudotų taupymo resursų.

Vienas iš jų galėtų būti įmonės turimo nuosavybėje nekilnojamojo turto efektyvesnis panaudojimas. Vien tik vienos darbo vietos sąnaudos, susijusios su nekilnojamuoju turtu (darbuotojo darbo vieta biure) įmonei vidutiniškai per mėnesį atsieina nuo 450 Lt iki 800 Lt. Šios sąnaudos susideda iš nekilnojamojo turto (biuro) amortizacinių atskaitymų, eksploatacinių sąnaudų (patalpų valymo, komunalinių išlaidų), nekilnojamojo turto priežiūros išlaidų (eksploatacinėms  medžiagoms, einamajam remontui), nekilnojamojo turto administravimo sąnaudų, turto mokesčių (žemės nuomos, nekilnojamojo turto). Įmonėse ar valstybės institucijose, kuriose dirba 50  ir daugiau darbuotojų, tai sudaro nemažą fiksuotų išlaidų biudžeto dalį.

Jei ekonomikos augimo laikotarpiu šias išlaidas buvo natūralu priimti kaip fiksuotas įmonės veiklos sąnaudas, kurių neįmanoma sumažinti, tai ekonomikos nuosmūkio laikotarpiu būtina įvertinti įmonės balanse turimo nekilnojamojo turto panaudojimą ir priimti tinkamus sprendimus, kurie sumažintų įmonės išlaidas nekilnojamojo turto eksploatavimui.  Išanalizavus įmonės veikloje naudojamą turtą, įvertinus to turto bendro ir naudingo ploto santykį, pastato planinę struktūrą, darbuotojų ir klientų srautus, atlikus pastato inžinerinės infrastruktūros techninės būklės įvertinimą, pastatų priežiūros ir remonto biudžeto panaudojimą, ne tik galima rasti būdų kaip sutaupyti, bet ir iš to pačio turto gauti papildomų, veiklos stabilumui šiuo metu taip reikalingų pajamų.

Vienas iš dažniausiai pasitaikančių neracionalaus turto panaudojimo pavyzdžių pavyzdys - neefektyvus darbo vietų išdėstymas. Klientų neaptarnaujančio personalo (“Back-office”), pagalbinės, techninės, IT patalpos darbo vietos būna įrengtos komerciškai patraukliose ir brangiose (turto vertės atžvilgiu) patalpose. Perplanavus patalpas ir pakoregavus darbuotojų judėjimo srautus, šios patalpos galėtų būti skirtos klientų aptarnavimui. Tuo atveju, kai įmonei nėra poreikio turėti patogių patalpų, skirtų klientų aptarnavimui, jos galėtų būti išnuomotos kitoms įmonėms, kurioms šios patalpos būtų patrauklios. Tokiu būdu nekilnojamojo turto naudojimo efektyvumas būtų didesnis.

Kitas pavyzdys - pernelyg didelis bendrojo naudojimo patalpų, tokių kaip koridorių, holų, priimamųjų ir panašių patalpų plotas plotas.  Vis dėl to, bendro naudojimo patalpų eksploatavimo sąnaudos yra adekvačios naudingų patalpų eksploatavimo sąnaudoms, o sukuriama vertė įmonei – gerokai mažesnė. Šią problemą galima spręsti nepagrindines darbo priemones iškeliant į bendrąsias erdves. Rakinamos drabužinės, archyvų spintos, spaudintuvai, netgi poilsio patalpos gali būti perkeltos į mažiau dienos šviesos turinčias patalpas, o jų užimama vieta kabinetuose panaudota įrengiant darbo vietas . Be abejo, prieš atliekant tokius pakeitimus, būtina įvertinti, ar bendrose erdvėse esantis turtas bus pakankamai apsaugotas nuo pašalinių žmonių, o sąlygos kabinetuose netaps antisanitarinėmis.

Sutaupyti galima ir efektyvinant  einamojo patalpų remonto ir eksploatacinių sąnaudų priežiūrą.  Pasenusios inžinerinės sistemos reikalauja nuolatinio remonto, jų energijos sąnaudos būna gerokai didesnės, nei naujesnių. Įvertinus atsiperkamumo laikotarpį, galima priimti sprendimą šias sistemas pakeisti. 

Didelės įmonės per metus nemažai išleidžia kosmetiniam kabinetui remontui. Deja, kiek tenka pastebėti praktikoje, remontuojamos būna ne tos patalpos, kurioms labiausiai reikia remonto, o tos, kuriose sėdi labiausiai remonto reikalaujantys darbuotojai. Pasitaiko atvejų, kai jų kabinetai būna perdažomi du – tris kartus per metus, kai kitų kolegų kabinetai remonto nėra matę nuo pastato pastatymo dienos. Įvedus tvarką šioje srityje, piktnaudžiavimų, o kartu ir išlaidų kosmetiniam patalpų remontui turi sumažėti.

Krizės metu verta pasispausti ir sutaupyti bent keletą litų per dieną elektros, šildymo, turto nusidėvėjimo sąskaita. Ypač tai pasakytina apie valstybės įmones ir įstaigas, kurių finansavimas iš biudžeto šiais metais turi būti smarkiai apkarpytas. Ekonomistai ir analitikai prognozuoja ekonomikos sąstingį truksiant ilgiau nei vienerius metus, todėl kiekvienas nekilnojamojo turto ekslpoatacijai išleistas litas turi būti išleistas kuo efektyviau. Be to, efektyviai valdomas turtas ne tik padidins jo vertę rinkoje, bet ir pagerins įmonės likvidumo ir skolinimosi rodiklį, o tai leis lanksčiau derėtis su partneriais ar bankais dėl kreditavimo sąlygų.

Minimalias sąnaudas skyrus tam tikrų padalinių persikraustymui ir patalpų perplanavimu, o įvertinus pastato alternatyvaus panaudojimo galimybes bei efektyviai išdėsčius darbo vietas, nebenaudojamas patalpas ar teritorijas galima išnuomoti ar (kas, tiesa, šiuo laikotarpiu sunkiau įgyvendinama) parduoti ir taip gauti papildomas, nors, nukritus nuomos kainoms, galbūt ir nedideles, pajamas.

Su mumis galite susisiekti:

Bangų g. 22a, Klaipėda,
Tel.: +370 699 24 587
donatas@evengroup.lt

© 2009. EVEN|Nekilnojamas turtas. Visos teises saugomos.

Alternatyvios energijos sprendimai:

Granuliniai katilai

www.evenenergija.lt